- kurvis
- ×kur̃vis (vok. Korb) sm. (2) NdŽ, kùrvis (1) BŽ130 1. pintinė, kraitė: Kotrynė, išperinusi ankstybus vištyčius, sudėjo į kurvį ir vežė į Raseinius parduoti M.Valanč. Paimk kurvį ir surink obelius Žg. Iš tošių, žievių, šaknų ir vyčių pynė ir siuvo namų stotkus, beje: rakandas, kurvius, rėčius, sėtuves, pintines, kretilus ir taip toliau S.Dauk. Po ta lentyna kybojo kurvis, kuriame šaukštai, taurės, tauragės, iš kurių gėrė, buvo sudėti S.Dauk. Piemeniukas kurvį nupynė Pln. 2. Grg aukšlys. 3. makštis strėlėms sudėti, strėlinė: Ant galo seidoką ir vilyčių kurvį į pečius įkabinęs skraidė ant žirgų it paukštis, neprietelių žvalgydamas S.Dauk. 4. dėžė, narvas (paukščiams vežti): Pataisyk kurvį: žąsys pro plyšius gali išlėkti Šl. 5. į galą siaurėjantis vamzdelis ar skylė: Ausies kur̃vis Grg. 6. G93 kelminis avilys. 7. iš medžio žievės padirbta kraitė susemtam bičių spiečiui palaikyti, spietinė: Spieta bitys, o kur̃vio neturiam Krt. 8. BŽ130 iš drevėto medžio išskobtas indas, stuobrinė, drevinė.
Dictionary of the Lithuanian Language.